Šiaulių dailės galerija balandžio 11–13 d., 13–16 val., kviečia vaikus ir jaunimą atostogas leisti kūrybingai ir dalyvauti „Menopolio“ pavasario sesijoje!

Užsiėmimai skirti 7–14 m. asmenims. 3 užsiėmimų kaina dalyviui – 30 Eur.

Dalyvių registracija vykdoma telefonu +370 65 956 545 arba internetu: https://bit.ly/3JhF8jq

Balandžio 11 d., antradienį, 13–16 val. Beno Teišerskio 2D animacijos kūrybinės dirbtuvės  „Judesio iliuzija“

Animacija – unikali judesio iliuzija, atverianti galimybę sukurti savitą pasaulį ir perteikti vaizduotėje gimusius vaizdus. Užsiėmimo metu susipažinsime su animacijos istorija, jos raida, technologiniu tobulėjimu. Patys kursime unikalius pieštinės animacijos projektus, sukursime bendrą animacijos instaliaciją. Pasiruošk įgauti naujų žinių!

Balandžio 12 d., trečiadienį, 13–16 val. Gintarės Pakulytės kūrybinės dirbtuvės „Didžioji filmo kadrų dėlionė“

Vaizdų dėlionė – tai darbas, kurį atlieka kiekvienas kino filmų montažo režisierius. Naudodami įvairius vaizdus, mokysimės kino gramatikos, sužinosime, kas yra kadro planas, scenos, aštuoni filmo herojaus etapai, kaip visa tai sujungti į vientisą istoriją. Naudodami išmaniuosius telefonus mokysis filmuoti trumpus filmukus.

Balandžio 13 d., ketvirtadienį, 13–16 val. Živilės Žvėrūnos ir Robertos Stonkutės „Kūrybinio mąstymo laboratorija“

Ar kada pagalvojai, kad meną galima pažinti žaidžiant? Užsiėmimo metu tyrinėsime galerijoje eksponuojamus meno kūrinius, kuriuos pažinsime pasitelkę įvairius kūrybingumą skatinančius žaidimus. Pralavinę vaizduotę, imsimės kūrybos ir susikursime savitą judančią skaitmeninę iliustraciją.

Supažindiname su autorinės grafikos technika pagal menininkę Vaivą Kovieraitę – Trumpę.

Grafika – vaizduojamosios dailės šaka, pasižyminti bene didžiausia technikų įvairove. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas. Piešinys grafikoje kuriamas pieštuku, plunksna, anglimi, sangvinu ant popieriaus, arba atvirkščias jo vaizdas išraižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata (kai kada ir ėsdinamas chemikalais) medinėse, metalinėse klišėse, piešiamas akmeninėse plokštėse, iš kurių spausdinami lakštai.

Gerai žinomos tradcinės grafikos technikos ir būdai: vario graviūros, ofortai, mecotinta, akvatina, sausa adata, minkštas lakas, litografijos (atspaudai nuo akmens plokštės), ksilografija (medžio raižiniai), linoraižiniai, šilkografija. 

Tačiau dažnai menininkai neapsiriboja tradicinėmis technikomis, eksperimentuoja ir sukuria savo autorines technologijas. Būtent tokia technologija dalijasi grafikos menininkė Vaiva Kovieraitė – Trumpė: „Transfer technologija mano kūryboje atsirado netikėtai. Kuriant grafikos darbus tenka naudotis tokiomis pagalbinėmis priemonėmis kaip skiedikliai ir laikraščiai. Kartkartėmis, skiediklis užsipildavo ant laikraščio, taip spausdintas ofsetines raides perkeldamas ant popieriaus. Nuo tada ir prasidėjo eksperimentai su skirtingais spausdintais vaizdais, įvairiais cheminiais skysčiais, skirtingomis popieriaus gramatūromis bei tekstūromis. Skaitmeniniai menai niekada nedomino dėl to, kad juose dingsta netikėtumo, neplanuotos klaidos atsiradimo galimybė. Tranfer (liet. perkėlimo) technologiją naudoju, kaip kūrybinės atspirties metodiką, iš kurios palaipsniui gimsta neplanuoti, man pačiai netikėti vaizdai.”

Siūlome ir jums išbandyti šią unikalią grafikos techniką.

Šiaulių dailės galerija organizuoja edukacinius grafikos užsiėmimus, kur galima susipažinti su įvairiomis grafikomis technikomis ir atspaudo išgavimo būdais – monotipija, raižymu, „transfer” technologija. Daugiau apie tai čia.

Šiaulių dailės galerijos virtualių MENOPOLIO edukacijų cikle toliau supažindiname su netikėta, bet labai smagia technika – nuotraukų siuvinėjimu.

Apie tai – trumpas filmukas:

Taigi, ką galima siuvinėti? Viską! Ant ko galima siuvinėti? Ant visko!

Geriausias to pavyzdys – bene žinomiausia šiuolaikinė Lietuvos tekstilės menininkė Severija Inčirauskaitė – Kriaunevičienė, kurios siuvinėjimams paklūsta net automobilių kapotai, storos ketaus keptuvės, kareiviški šalmai ar seni surūdiję kibirai. Šiuolaikinė tekstilė, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių menų, griauna tradicinę sampratą apie meninės raiškos formas ir panaudojimo galimybių ribas. Svarbiausias elementas – kūrinio idėja, o jai atskleisti tinka įvairiausios priemonės. Menininkė kuria objektus, jungiančius kasdienybę su istoriniais kontekstais. Senovine, archajiška technika, pagal gerai atpažįstamas schemas išsiuvinėtos gėlės ir kiti objektai ant kibirų, laistytuvų, samčių, keptuvių bei puodų dangčių keičia požiūrį į objektus ir pačią siuvinėjimo techniką. Autorė nepaiso medžiagiškumo, bet kartu jį dar įtaigiau pabrėžia. Siuvinėjimas kryželiu primena ir skaitmeninio vaizdo susidarymo principą – pikselinį vaidą, išbyrantį žiūrint iš labai arti ir kuriantį išbaigtą reginį atsitraukus. Continue reading →

Ernesta Šimkienė

Korona virusas mums visiems netikėtai ir nelauktai išplito pasaulyje, sukeldamas neįtikėtinus pokyčius visuomenėje, socialinėje elgsenoje ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau didžiulės, naikinančios, daugybę gyvybių nušluojančios pandemijos tikrai nėra naujiena žmonijos istorijoje – greičiau tai įprasta, vis atsikartojanti žmonių gyvenimo dalis, tad menininkai marą taip pat vaizdavo savo kūriniuose. Juodoji mirtis viduramžiais buvo viena žiauriausių pandemijų. Dėl jos Azijoje mirė nuo 75 iki 200 milijonų žmonių, o Europoje, tuomet, kai pandemija įgavo didžiausią piką 1347 – 1351 metais net apie 200 milijonų žmonių. 1918 – 1920 m. ispaniškojo gripo pandemija visame pasaulyje užkrėtė 500 milijonų žmonių – vos ne trečdalį pasaulio gyventojų. Manoma, kad mirė apie 100 milijonų žmonių. Ir visa tai vyko tikrai ne taip seniai, tik prieš šimtą metų…

Nuo juodosios mirties XIV amžiuje mirė daugybė menininkų, tarp jų ir didieji Sienos meistrai broliai Ambrogio ir Pietro Lorenzetti. Juodosios mirties siaubas apėmė visą gotikos kultūrą. Poveikis buvo ilgalaikis, sukeldamas niūrią tamsumą vaizduojamajame mene, literatūroje ir muzikoje. Baisi šio laikmečio trauminė patirtis daugelį dešimtmečių kurstė rašytojų ir tapytojų vaizduotę. Apokalipsė, pragaras, šėtonas ir dalgiu mojuojanti giltinė buvo populiarūs to meto motyvai. 

Fresco in the former Abbey of Saint-André-de-Lavaudieu, France, 14th.

Continue reading →