Šiaulių dailės galerija toliau tęsia karantino edukacijas. Supažindiname su labai smagia ir namie nesunkiai pasidaroma animacijos technika – stop kadro animacija, kurios pradininkas Europoje buvo Vladislovas Starevičius, gyvenęs Lietuvoje.
Vladislovas Starevičius su savo personažais.
Kviečiame pažiūrėti mūsų sukurtą filmuką, kuriame trumpai pristatoma ši animacijos technika ir susipažinti su stop kadro animacijos istorija.
Kuriant stop kadro animaciją, lėlės kuriamos su judinamomis jungtimis, kad būtų galima lengviau keisti judesį. Labai dažnai naudojamos plastilininės figūros dėl galimybės jas lengvai keisti – jų judesius, mimikas ir t.t. Tokia animacija vadinama plastilinine animacija (angl. clay animation arba claymation). Tačiau stop kadro animaciją galima kurti nebūtinai iš plastilino ar specialiai sukurtų lėlių bei modelių. Galima naudoti žmones, buitinę techniką, įvairius daiktus, pvz., lego kaladėles.
Šią technika jos ištakų pradžioje pradėjo naudoti filmuose, siekiant parodyti objektus tarsi paveiktus magijos. Pirmuoju šios technikos pavyzdžiu galima laikyti Albert E. Smith ir J. Stuart Blackton „The Humpty Dumpty Circus“ (1898 m.), kuriame žaisliniai akrobatai ir gyvūnai vaizduojami kaip gyvi objektai.
Albert E. Smith ir J. Stuart Blackton „The Humpty Dumpty Circus“.
Europoje stop kadro techikos pradininku yra laikomas Vladislovas Starevičius (1892–1965), sukūręs tokius filmus kaip „Gražioji Lukanida“ (1910 m.), „Lucanus Cervus“ (1910 m.), „Laumžirgis ir skruzdėlė“ (1911 m.). Tai mums ypatingai svarbu, nes šis menininkas nors ir gimė Maskvoje, nemažai metų gyveno Lietuvoje. Jis gimė lenkų šeimoje, besislapstančio 1863 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Starevičiaus ir bajoraitės Antaninos Legeckos šeimoje. Motinai mirus, vaiką pasiėmė giminės iš Kauno. Čia jis baigė pradinę mokyklą. Vidurinę mokyklą lankė jau Estijoje. Dar būdamas mokyklinuku, susidomėjo fotografija ir entomologija (vabzdžiais). V. Starevičius ne tik rinko vabzdžius savo kolekcijai, bet ir darė tikroviškus jų modelius. Vabzdžiai jo stop kadro filmuose tapdavo pagrindiniais herojais. 1910 m. Kaune Starevičius sukūrė pirmąjį filmą pasaulyje, kur panaudotos lėlės – „Lucanus Cervus“, pasakojantis apie elniaragių kovą dėl patelės. Kūrėjas šiuos vabalus rinko bei jais domėjosi, o filmams pasigamindavo jų modelius ir animuodavo taip tikroviškai, jog pasaulyje sklido gandai, kad jis iš tiesų vabalus dresuoja. 2008 m. buvo išleistas dokumentinis filmas apie autoriaus kūrybą „Vabzdžių dresuotojas“.
Vladislovas Starevičius.
Kitas gerai žinomas animatorius buvo Willis O‘Brien (taip pat žinomas kaip O’bie). Jo žinomiausiu filmu tapo „The Lost World“ (1925 m.), tačiau labiausiai animatorius buvo įvertintas dėl indėlio į 1933 m. išleistą filmą „King Kongas“, kuriame didelė dalis filmo buvo pavaizduota tik sustabdyto kadro technikos dėka.
Willis O‘Brien kuria King Kongą.
1940 m. automobilių dalių tiekėjo „Autolite“ reklaminiame filme buvo panaudota sustabdyto kadro animacija. Skambant Franz Schubert „Military March“ buvo atvaizduojami senieji įmonės „Autolite” fabrikai.
Autolite, „Military March“.
Septintame ir aštuntame dešimtmetyje nepriklausomas molio, plastilino (clay animation) animatorius Eliot Noyes Jr. ištobulino „laisvos formos“ plastilino animaciją Oskarui nominuotame 1965 m. filme „Clay“ (arba „The Origin of Species“). Sustabdyto kadro animaciją jis taip pat naudojo smėlio vaizdavimui ant stiklo muzikiniame animuotame filme „Sandman“ (1973 m.).
Kadras iš Eliot Noyes Jr. filmo Clay.
1975 m. filmų kūrėjas bei plastilino animacijos kūrėjas Will Vinton bendradarbiaudamas su skulptoriumi Bob Gardiner sukūrė eksperimentinį filmą „Closed Mondays“, tapusį pirmuoju sustabdyto kadro filmu, pelniusiu Oskarą.
Kadras iš Will Vinton filmo Closed Mondays.
Italas Francesco Misseri, 1978 m. sustabdyto kadro animacijoje pasižymėjo filme „Quaq Quao“ panaudojęs origami techniką, plastilinine „The Red and the Blue“ animacija ir plastilininiais kačiukais, tapusiais televizijos vaikų šou „Mio and Mao“ veikėjais.
Francesco Misseri, „Quaq Quao.
Kitas Europoje garsus sustabdyto kadro animacijos serialas buvo 1979 m. ekranizuotas Tove Jansson „The Moomins“ (taip pat žinomas kaip „The Fuzzy Felt Moomins“, Lietuvoje kaip „Troliai Mumiai“).
The Moomins.
„Disney“ studija taip pat eksperimentavo su sustabdyto judesio technikomis. 1978 m. televizijoje specialioje laidoje (angl. TV special), išleistame „Mickey Mouse“ 50-ties metų sukakčiai paminėti skirtame epizode „Mouse Mania“ pirmą kartą „Disney“ istorijoje buvo panaudota sustabdyto kadro animacijos technika, kuriai režisuoti buvo pakviestas nepriklausomas animatorius Mike Jittlov.
Mike Jittlov, Mouse Mania.
Aštuntajame dešimtmetyje Dawid W. Allen kurta „Volkswagen“ reklama su King Kongu iki šiol yra laikoma legendine tarp modelinės animacijos entuziastų.
Volkswagen, David Allen.
Dėmesio verti ir čeko Jano Švankmajerio filmai, kuriuose stop kadro animacijos technika buvo apjungiama su tikrais aktoriais: „Alisa“ (1988 m.), Lewis Carroll’o „Alisa stebuklų šalyje“ adaptacija bei „Faustas“ (1994 m.), vokiečių „Fausto“ legendos interpretacija.
Jan Svankmajer, Alice.
Dar viena asmenybė, išgarsėjusi dėl plastilininės animacijos – Nick Park, sukūręs personažus Volisą ir Gromitą. Pelnęs eilę apdovanojimų už trumpametražius filmus, 2005 m. Nick Park gavo Oskarą už geriausią animacinį filmą „Volisas ir Gromitas: kiškiolakio prakeiksmas“ (angl. Wallace & Gromit: The Curse of the Were-Rabbit).
Wallace & Gromit: The Curse of the Were-Rabbit.