ETALTFBEN

 

image2998

Įkalinti koronaviruso namuose pradedame naują edukacinę rubriką VIRTUALI MENOPOLIO EDUKACIJA.

Įrašas Nr.1. SPALVOS IR NATŪRALŪS PIGMENTAI.

Nuo pat žmonijos egzistencijos pradžios spalvos turėjo milžinišką vaidmenį mūsų pasaulio suvokimui ir kalbėjimui apie jį. Spalvos mus veikia – ramina, provokuoja, džiugina, erzina. Nuo pat pirmykščių piešinių, kuomet uolienos gabalas brėžė bizono kontūrą iki sintetinių pigmentų modernistinėse ekspresyviose drobėse spalvos mūsų vaizduotėje dėliojasi į pačias įvairiausias kombinacijas, iliuzijas ir kuria fantastiškus reginius. Spalvose, pačiose neįtikimiausiose pigmentų kelionėse po pasaulį įrašyta visa mūsų žmonijos istorija. Keliaudami tik paskui vieną pigmentą, tarkime, paskui ultramariną iš Afganistano į Veneciją, galime nueiti visą istorinę epochą. O kur dar fizikinis spalvos suvokimas. Optiniai dėsniai. Cheminės formulės. Emocinis poveikis. Simbolika… Apie spalvas ir pigmentus galima kalbėti labai daug ir labai plačiai.

Taigi, šiek tiek apie natūralius pigmentus ir iš ko iki sintetinių pigmentų eros buvo galima išgauti spalvą. Paminėsime keletą pigmentų, įdomesnių atvejų, nes visko aprėpti neįmanoma.

Ar žinote spalvą, pavadinimu Indijos geltona? Iš ko ji išgaunama? Manoma, kad iš karvių, šertų tik mangų lapais, šlapimo. Jis būdavo išdžiovinamas ir milteliai parduodami dailininkams.

Indijos geltona

Teignmouth, Joseph Mallord William Turner, 1812

Iš mineralo orpimento išgaunama karališka geltona spalva.

Orpimentas

Neapolio geltona – švelniai geltonas švino / arseno pigmentas, kilęs iš Neapolio. Jis gali kiek suklaidinti, kad gali būti randamas Vezuvijaus kalne, nes ten iš tiesų yra gelsvų uolienų, tačiau tiesa ta, kad jis išgaunamas kaitinant šviną ir taip pat yra nuodingas.

Neapolio geltona - The Gleaners, Jean-François Millet, 1857.

Geltonos spalvos simbolika labai prieštaringa – nuo saulės, dieviškumo iki išdavystės spalvos. Neveltui krikščioniškoje ikonografijoje Judas, išdavęs Kristų parastai vaizduojamas geltonais drabužiais.

Giotto di Bondone, The Kiss of Judas (between 1304 and 1306).

 

Iš vabzdžių košenilių ir kermes išgaunama raudona spalva.

Kermes vabzdžiai



Košenilių vabzdžiai


Raudona taip pat išgaunama oksiduojantis geležiai. O iš Egipto mumijų – raudonai rudas caput mortum pigmentas.

Martin Drölling, L’interieur d’une cuisine, 1815

Caput mortum

Raudona, be abejo, yra drąsos, agresijos, bet tuo pačiu ir dosnumo, puošnumo, vaisingumo ir meilės simbolis. O kur dar legenda apie drakono kraują – raudoną spalvą, išgaunamą iš granato raudonumo drakono medžio sakų.

Drakono kraujas

 

Rausvai oranžinė spalva realgaras – mineralas, susidarantis tam tikrose uolienose. Tačiau jis yra toks pat nuodingas kaip ir gražus – jame yra nuodingojo arseno, tad menininkai, tapydami oranžine spalva nejuokais rizikuodavo savo gyvybėmis.

Realgaras

 

Mėlyna spalva – dangaus, todėl siejama su Dievu. Tai tyrumo, tiesos, pastovumo, ištikimybės simbolis. Mėlynas pigmentas ultramarinas buvo labai brangus, išgaunamas iš lazurito – mineralo, kasamo Šiaurės Rytų Afganistane, kalnuose. Uolienos buvo skaldomos, akmenys sugrūdami ir milteliai Šilko keliu keliaudavo į Italiją, Veneciją. Ultramarinas reiškia „iš užjūrio“. Dėl brangumo naudota tik ypatingoms detalėms – Mergelės Marijos ar Kristaus drabužiams. Diureris rašė, kad vienas svaras ultramarino miltelių kainavo tiek, kad galima buvo pasamdyti 100 darbininkų dirbti dvi savaites. O Vermejeris 17 a. taip pamėgo mėlyną, kad išleido beveik visus savo pinigus šiai spalvai įsigyti. Mikelandželas nepabaigė vieno paveikslo, nes neišgalėjo nusipirkti mėlynos spalvos Mergelės Marijos drabužiui nutapyti.

Ultramarinas



Masaccio, Virgin Mary with pseudo-Arabic halo, 1426.

Michelangelo, The Entombment

Egipto mėlyna, preciziškai išgaunama aukštoje temperatūroje kaitinant kalkes, varį, kvarcą ir sodą. Šią spalvą galima pamatyti karalienės Nefertitės karūnoje.

Nefertitė, Egipto mėlyna

Bizantiečiai labai mėgo violetinę spalvą, pavadinta Tyro miesto, esančio dabartiniame Libane vardu. Bronzos amžiuje finikiečiai išmoko išgauti ryškiai raudonus su violetiniu atspalviu dažus iš jūros dugne gyvenančių jūrinių moliuskų mureksų sekreto. Viduržemio regione IV a. pr. Kr. už violetinius dažus buvo mokama tiek sidabro, kiek jie patys svėrė. Violetinės spalvos rūbais rengdavosi tik elitas – Gajaus Julijaus Cezario toga violetinė. Bizantijoje, Konstantinopolyje violetinius drabužius galėjo dėvėti tik imperatorius ir jo aplinka.

Jūriniai moliuskai mureksai

 

Žalia – gyvybės, augimo, atgimimo spalva. Žalias pigmentas malachitas – nuostabus smaragdo spalvos mineralas, randamas vario kasyklose. Egipte jis naudotas kosmetikai ir kapų dažymui.

Malachitas

 

Juoda turi daugybę atspalvių – anglių juodumo išgaunama iš medžio anglių, vyno juodumo iš degintų džiovintų vynuogių ir jų šakelių. Iš deginto dramblio kaulo buvo išgaunamas aukščiausios kokybės tušas, naudotas rytuose. Persiko juoda – iš persiko kauliuko jį kaitinant, bet šiame procese svarbu, kad nebūtų oro, nes jam patekus, kauliukas tiesiog sudega ir virsta pelenais, o ne anglimi.

Degintas dramblio kaulas


Persiko juoda

Apie spalvas, pigmentus ir technologijas išsamiau supažindiname edukaciniame Šiaulių dailės galerijos užsiėmime „Menas ir technologijos“ – https://menopolis.lt/edukacija-siauliu-dailes-galerijoje/. Tikimės susitikti pasibaigus karantinui.

O dabar siūlome pratęsti šį pasakojimą savo pastebėjimais apie spalvas. Koks kūrinys jus keri savo spalvų gama – pasidalinkite komentaruose Šiaulių dailės galerijos facebook paskyroje, prie pasidalijimo apie šį įrašą. Kokia spalva jums yra pati pačiausia? O gal žinote kokią nors istoriją, susijusią su spalvomis ir pigmentais? Dalinkitės, komentuokite, o mes jums galvosime prizus.