ETALTFBEN

 

image2998

Naujienos

1 2 3 10

Supažindiname su autorinės grafikos technika pagal menininkę Vaivą Kovieraitę – Trumpę.

Grafika – vaizduojamosios dailės šaka, pasižyminti bene didžiausia technikų įvairove. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas. Piešinys grafikoje kuriamas pieštuku, plunksna, anglimi, sangvinu ant popieriaus, arba atvirkščias jo vaizdas išraižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata (kai kada ir ėsdinamas chemikalais) medinėse, metalinėse klišėse, piešiamas akmeninėse plokštėse, iš kurių spausdinami lakštai.

Gerai žinomos tradcinės grafikos technikos ir būdai: vario graviūros, ofortai, mecotinta, akvatina, sausa adata, minkštas lakas, litografijos (atspaudai nuo akmens plokštės), ksilografija (medžio raižiniai), linoraižiniai, šilkografija. 

Tačiau dažnai menininkai neapsiriboja tradicinėmis technikomis, eksperimentuoja ir sukuria savo autorines technologijas. Būtent tokia technologija dalijasi grafikos menininkė Vaiva Kovieraitė – Trumpė: „Transfer technologija mano kūryboje atsirado netikėtai. Kuriant grafikos darbus tenka naudotis tokiomis pagalbinėmis priemonėmis kaip skiedikliai ir laikraščiai. Kartkartėmis, skiediklis užsipildavo ant laikraščio, taip spausdintas ofsetines raides perkeldamas ant popieriaus. Nuo tada ir prasidėjo eksperimentai su skirtingais spausdintais vaizdais, įvairiais cheminiais skysčiais, skirtingomis popieriaus gramatūromis bei tekstūromis. Skaitmeniniai menai niekada nedomino dėl to, kad juose dingsta netikėtumo, neplanuotos klaidos atsiradimo galimybė. Tranfer (liet. perkėlimo) technologiją naudoju, kaip kūrybinės atspirties metodiką, iš kurios palaipsniui gimsta neplanuoti, man pačiai netikėti vaizdai.“

Siūlome ir jums išbandyti šią unikalią grafikos techniką.

 

Šiaulių dailės galerija organizuoja edukacinius grafikos užsiėmimus, kur galima susipažinti su įvairiomis grafikomis technikomis ir atspaudo išgavimo būdais – monotipija, raižymu, „transfer“ technologija. Daugiau apie tai čia.

 

Šiaulių dailės galerijos virtualių MENOPOLIO edukacijų cikle toliau supažindiname su netikėta, bet labai smagia technika – nuotraukų siuvinėjimu.

Apie tai – trumpas filmukas:

 

Taigi, ką galima siuvinėti? Viską! Ant ko galima siuvinėti? Ant visko!

Geriausias to pavyzdys – bene žinomiausia šiuolaikinė Lietuvos tekstilės menininkė Severija Inčirauskaitė – Kriaunevičienė, kurios siuvinėjimams paklūsta net automobilių kapotai, storos ketaus keptuvės, kareiviški šalmai ar seni surūdiję kibirai. Šiuolaikinė tekstilė, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių menų, griauna tradicinę sampratą apie meninės raiškos formas ir panaudojimo galimybių ribas. Svarbiausias elementas – kūrinio idėja, o jai atskleisti tinka įvairiausios priemonės. Menininkė kuria objektus, jungiančius kasdienybę su istoriniais kontekstais. Senovine, archajiška technika, pagal gerai atpažįstamas schemas išsiuvinėtos gėlės ir kiti objektai ant kibirų, laistytuvų, samčių, keptuvių bei puodų dangčių keičia požiūrį į objektus ir pačią siuvinėjimo techniką. Autorė nepaiso medžiagiškumo, bet kartu jį dar įtaigiau pabrėžia. Siuvinėjimas kryželiu primena ir skaitmeninio vaizdo susidarymo principą – pikselinį vaidą, išbyrantį žiūrint iš labai arti ir kuriantį išbaigtą reginį atsitraukus. Continue reading

Ernesta Šimkienė

Korona virusas mums visiems netikėtai ir nelauktai išplito pasaulyje, sukeldamas neįtikėtinus pokyčius visuomenėje, socialinėje elgsenoje ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau didžiulės, naikinančios, daugybę gyvybių nušluojančios pandemijos tikrai nėra naujiena žmonijos istorijoje – greičiau tai įprasta, vis atsikartojanti žmonių gyvenimo dalis, tad menininkai marą taip pat vaizdavo savo kūriniuose. Juodoji mirtis viduramžiais buvo viena žiauriausių pandemijų. Dėl jos Azijoje mirė nuo 75 iki 200 milijonų žmonių, o Europoje, tuomet, kai pandemija įgavo didžiausią piką 1347 – 1351 metais net apie 200 milijonų žmonių. 1918 – 1920 m. ispaniškojo gripo pandemija visame pasaulyje užkrėtė 500 milijonų žmonių – vos ne trečdalį pasaulio gyventojų. Manoma, kad mirė apie 100 milijonų žmonių. Ir visa tai vyko tikrai ne taip seniai, tik prieš šimtą metų…

Nuo juodosios mirties XIV amžiuje mirė daugybė menininkų, tarp jų ir didieji Sienos meistrai broliai Ambrogio ir Pietro Lorenzetti. Juodosios mirties siaubas apėmė visą gotikos kultūrą. Poveikis buvo ilgalaikis, sukeldamas niūrią tamsumą vaizduojamajame mene, literatūroje ir muzikoje. Baisi šio laikmečio trauminė patirtis daugelį dešimtmečių kurstė rašytojų ir tapytojų vaizduotę. Apokalipsė, pragaras, šėtonas ir dalgiu mojuojanti giltinė buvo populiarūs to meto motyvai. 

Fresco in the former Abbey of Saint-André-de-Lavaudieu, France, 14th.

Continue reading

Šiaulių dailės galerija toliau tęsia karantino edukacijas. Supažindiname su labai smagia ir namie nesunkiai pasidaroma animacijos technika – stop kadro animacija, kurios pradininkas Europoje buvo Vladislovas Starevičius, gyvenęs Lietuvoje. 

Vladislovas Starevičius su savo personažais.

 

Kviečiame pažiūrėti mūsų sukurtą filmuką, kuriame trumpai pristatoma ši animacijos technika ir susipažinti su stop kadro animacijos istorija. 

Continue reading

Ernesta Šimkienė

Kai užsidaro durys, atsiveria langai… Leisdami laiką priverstinėje izoliacijoje ir karantine, staiga labai akivaizdžiai suvokėme, koks pasaulis yra trapus, kaip greitai jis gali pasikeisti, sustingti, sulėtėti. To tikrai negalėjome įsivaizduoti, nes tokia distopija buvo įmanoma tik fantastinėse knygose ar filmuose. Tad likome namie. O čia atrandame langą – portalą į išorinį pasaulį, jungiame “Windows”, kad išeitume į virtualybę ar atidarome savo minčių ir pasąmonės langus bei langines, ieškodami nusiraminimo ar naujų galimybių.

Šviesus ar tamsus, atvertas ar užvertas – langas kaip architektūrinis elementas dailininkų paveiksluose tarnauja ne tik kaip kompozicijos fonas ar akcentas, bet ir kaip vilties, permainų, žingsnio į nežinią metafora. Pažvelgę į langus meno kūriniuose galime atrasti pačių įvairiausių simbolinių prasmių. Langas atskiria ir jungia vienu metu, tad šitoje būsenoje ir erdvėje tarp „čia“ ir „ten“ turime galimybių užčiuopti unikalią tarpinę, virsmo, perėjimo būseną.

Pats langas (durys taip pat) kaip architektūrinis elementas vienu metu yra ir interjero, ir eksterjero detalė. Vos jam atsiradus, niekas nepagalvojo, koks laikui bėgant jis bus toks svarbus. Mažos stiklo plokštelės šimtmečiams praėjus virto ištisiniais stiklo rūmais ir miestais. Pirmieji langai buvo maži, niūrūs, vos praleido šviesą ir atrodė labiau kaip vitražiniai blokeliai sakralinėje architektūroje. Šviesa, sklindanti į šventyklą iš dangaus, buvo suvokta kaip dieviškojo buvimo atitikmuo, kaip neįtikėtinas viduramžių teatras ar scenografija, kuri turėjo visiškai pakerėti tikinčiuosius. Dažnai būdavo projektuojami trys šalia vienas kito esantys langai, o tai XV – XVI amžiuose simbolizavo ne ką kita, o Šventąją Trejybę.

Raphael Sanzio, Aldobrandini Madonna (Madonna Lord Garvagh), 1510.

Continue reading

1 2 3 10